Kas labiausiai nusipelnė apkabinimo?
Ar kada nors matėte lokį, kuris būtų toks didelis, kad atsistojęs ant dviejų kojų, lyg žmogus, pasiektų debesis? Ar kada nors pagalvojote, jog tokie iš pirmo žvilgsnio grėsmingi padarai gali nešiotis pačią didžiausią širdį miške ir visiems jo gyventojams, ne tik sūnui, užtektų tėčio skleidžiamos meilės?
Lenkijos kūrėjų Przemysławo Wechterowicziaus ir Emilia'os Dziubak knygas pamilo ir Lietuvos skaitytojai. Ypač mėgstamos dvi istorijos apie apkabinimus dievinačius meškinus, kurias į lietuvių kalbą išvertė patyręs vertėjas Kazys Uscila. Knygų „Apkabink mane“ ir „Mama, kur tu?“ istorijos viena kitą papildo ir pratęsia. Tuo pačiu ir kiekviena atskirai gali būti skaitoma, vartoma, analizuojama.
„Apkabinimas visad veikia teigiamai“ – toks galėtų būti knygos „Apkabink mane“ šūkis. Rašytojo Przemysławo Wechterowicziaus ir dailininkės Emilia'os Dziubak bendrame kūrinyje pasakojama apie apkabinimo ir švelnumo galią. Skaitytojams pageidaujant, 2020 metų liepos mėnesį pasirodė pakartotas šios knygos leidimas.
Sėkmingai lokių dienai tereikia vieno apkabinimo, na, gal dviejų, o ir trečias nepamaišytų. Galiausiai apkabinimai skrieja kiekvienam sutiktam kaimynui. Kartais šitaip pataisoma nuotaika ir išsprendžiamos bėdos. Viskas stoja į vietas kaip gerai ištreniruoti kareivukai. Gal kada nors patyrėte tą jausmą, kai užsikalbi su draugu ar šeimos nariu ir net nepastebi, kaip priėjai kelionės tikslą? Gal kada nors pasiryžai paragauti visai naują patiekalą? Juk tam reikia drąsos – suprasti, jog kažkokio produkto visgi nemėgsti...
Emilia'os Dziubak iliustracija iš Przemysławo Wechterowicziaus knygos „Apkabink mane“
Apkabink kitą taip, kaip moka tik lokiai, ir viskas susitvarkys, pamirši nerimą keliančias mintis, užplūs teigiamos emocijos! Net nepagalvotum, kad plėšrus, grėsmingas žvėris gali mylėti patį mažiausią, vos įžiūrimą vaivorykštinį vikšrą, o ką jau kalbėti apie medžiotoją, kuris nešiojasi pūkšintį šautuvą…
Negailėkime savo gerumo – juk pasidalinus teigiamomis emocijomis kitam labiau seksis gyventi, o ir pats nušvisi iš vidaus. Tik skleisdami šilumą kitiems nepamirškite apkabinti ir to, su kuriuo išsiruošėte į išskėstų rankų žygį – to, kuris šalia!
P. Wechterowicziaus ir E. Dziubak naujausioje knygoje „Mama, kur tu?“ dviejų lokių žygis per mišką tęsiasi toliau. Šį kartą tėtis Lokys ir sūnus Lokiukas keliauja susitikti su medaus parsinešti išėjusia mama. Vieną kartą apkabinti žvėreliai kitą kartą nori atsidėkoti tuo pačiu ir nieko apie savo vyro ir sūnaus žygius nenutuokiančiai mamai vis siūlo savo glėbį. Kur čia nuskubėsi, kai kiekvienas sutiktas nori tave glėbesčiuoti? O ką daryti, kai vieno apkabinimo nepakanka? Belieka antrą kartą suspausti jausmingiau ir truputėlį ilgiau... Po kelių šiltų akistatų paslaptingas gyvūnėlių atvirumas nebestebina. Vilkas visai nebebaisus, gal tik truputį įtartinas. Mažutės varlytės, nors nieko negąsdina, irgi nusipelnė švelnumo. Apkabinti šias tvenkinio gyventojas su lokiškomis letenomis sudėtinga, bet skruostu prisiglausti be galo malonu. O jau vištą tikriausiai kiekvienas esat bent pabandęs apkabinti? Emilia'os Dziubak iliustracija iš Przemysławo Wechterowicziaus knygos „Mama, kur tu?“
Mama lokė, mėgindama prasibrauti pro įvairius ją kažin kodėl vis norinčius apkabinti miško gyventojus, jau beveik prarado viltį surasti savo šeimos vyrus, bet optimizmo dar kartą suteikė apkabinimas. O dar ir išmintingasis kranklys pranašauja: „Jūsų ilgesys netrukus sujungs jus“. Na štai – už krūmo šakos jau kyšo mylima didelė nosis ir mažos mielos ausytės...
Skaitydami ir vartydami šias knygeles rasite pilnus puslapius jaukumo ir gėrio. Pažadame – lokiško švelnumo užteks ilgam. Galima padaryti paprastą išvadą, kad apkabinimai yra labai reikalingi. Jei eidami per girią ar miestą sutiksite sau brangų žmogų ir jis nepasisiūlys jūsų apkabinti, tai apkabinkite jį patys! Nes kas labiausiai nusipelnė apkabinimo? Ogi visi!
Parengė Aušra Leonavičiūtė
Abi šias paveikslėlių knygas galite įsigyti specialia rinkinio kaina!
